Please update your Flash Player to view content.

Informacija




Šv. Mišių tvarka

Sekmadieniais ir šeštadieniais

10:00 val.

(pirmadienį nėra)

antradieniais - penktadieniais

10:00 val.

Išpažinčių klausoma prieš šv. Mišias bažnyčioje.


 

Pamaldos

Pirmaisiais mėnesio

Penktadieniais meldžiamės

į Švč. Jėzaus Širdį.

Šeštadieniais meldžiamės

į Švč. Mergelę Mariją.

Švč. Sakramento adoracija

Pirmaisiais mėnesių sekmadieniais

Gegužinės  (į Švč. Mergelę Mariją)

- gegužės mėn. 09:30 val.

Birželinės (į Švč. Jėzaus Širdį)

- birželio mėn. 09:30 val.

Rožinio malda

- spalio mėn. 09:30 val.

Advento metu giedamos

Švč. M. Marijos valandos 9:30 val.

Gavėnios metu, penktadieniais ir

sekmadieniais einamas

Šv. Kryžiaus kelias 9:30 val.

Gavėnios metu, sekmadieniais prieš ir po

Šv. Mišių giedami „Graudūs verksmai“


Atlaidai

Viešpaties Apreiškimo

Švč. Mergelei Marijai

(bažnyčios titulo)

kovo 25 d.(keliama į artimiausią sekmadienį)

Šv. Antano Paduviečio

 birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Porciunkulės

rugpjūčio 2 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Šv. Pranciškaus Asyžiečio

spalio 4 d.


Raštinė dirba:

Darbo dienomis

(išskyrus pirmadienį)

nuo 9:00 val. iki 13:00 val.

Šeštadieniais

nuo 11:00 val. iki 18:00 val.

Sekmadieniais

nuo 11:00 val. iki 13:30 val.

Būtinu atveju

kreipkitės bet kuriuo metu

 

 


Kalendorius

loader

Naujienų prenumerata

Eucharistijos

„Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras ir viršūnė"

(KBK, nr. 1407)

 

Jėzus sako: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius [...]. Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą [...], tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn 6, 51. 54. 56).

Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras ir viršūnė, nes joje Kristus įjungia savo Bažnyčią ir visus savo narius į šlovinimo ir dėkojimo auką Tėvui, vieną kartą visiems laikams paaukotą ant kryžiaus; per šią auką savo kūnui, kuris yra Bažnyčia, Jis teikia išganymo malones.

Švenčiant Eucharistiją, visuomet skelbiamas Dievo žodis; dėkojama Dievui Tėvui už visas Jo geradarybes, ypač už tai, kad mums dovanojo savo Sūnų; konsekruojami duona ir vynas; dalyvaujama liturginiame pokylyje, priimant Viešpaties Kūną ir Kraują. Tie visi elementai yra vienas ir tas pats kulto veiksmas.

Eucharistija yra Kristaus Velykų, tai yra Kristaus gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu įvykdyto išganymo, atminimas; ką Kristus nuveikė, sudabartinama liturginiais veiksmais.

Eucharistinę auką aukoja pats Kristus, amžinas Vyriausiasis Naujosios Sandoros Kunigas, veikdamas per Jam patarnaujančius kunigus. Taipgi pats Kristus, realiai čia esantis duonos ir vyno pavidalais, yra eucharistinės aukos atnaša.

Tiktai galiojančia tvarka pašventinti kunigai gali vadovauti Eucharistijai ir konsekruoti duoną ir vyną, kad jie taptų Viešpaties Kūnu ir Krauju.

Esminiai Eucharistijos sakramento ženklai yra kvietinė duona ir vynuogių vynas, kuriems šaukiamasi Šventosios Dvasios palaiminimo, o kunigas taria konsekracijos žodžius, Jėzaus pasakytus Paskutinės vakarienės metu: „Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. [...] Tai yra taurė [...] mano Kraujo...“

Konsekruojant įvyksta duonos ir vyno transsubstanciacija [esmėkaita] į Kristaus kūną ir kraują. Konsekruotais duonos ir vyno pavidalais čia ir dabar tikrai, realiai ir substancialiai esti pats gyvasis ir šlovingasis Kristus, su kūnu ir krauju, siela ir dievyste.

Būdama auka, Eucharistija taip pat yra aukojama atsilyginti už gyvųjų bei mirusiųjų nuodėmes ir gauti iš Dievo dvasinių bei žemiškų gėrybių.

Kas nori priimti Kristų eucharistinėje komunijoje, turi būti malonės būklėje. Jei kas jaučiasi sunkiai nusidėjęs, negali priimti Eucharistijos, pirmiau negavęs atleidimo Atgailos sakramentu.

Šventoji Komunija Kristaus Kūno ir Kraujo priėmimu tvirčiau suvienija priimantįjį su Viešpačiu, atleidžia lengvąsias nuodėmes ir saugo nuo sunkiųjų. Kadangi sustiprėja meilės ryšys tarp priimančiojo ir Kristaus, tai šio sakramento priėmimas stiprina ir Bažnyčios, mistinio Kristaus kūno, vienybę.

Bažnyčia labai pataria tikintiesiems priimti šventąją Komuniją, kai tik jie dalyvauja Eucharistijos šventime, o įpareigoja tai daryti bent vieną kartą per metus.

Kadangi altoriaus sakramente yra pats Kristus, reikia Jį garbinti adoruojant. „Švenčiausiojo sakramento aplankymas yra dėkingumo įrodymas, meilės ženklas ir pareigos garbinti mūsų Viešpatį Kristų atlikimas.“

Išeidamas iš šio pasaulio pas Tėvą, Kristus mums paliko Eucharistiją, būsimos garbės drauge su Juo laidą; dalyvavimas šventojoje Aukoje mūsų širdį padaro panašią į Jo širdį, palaiko mūsų jėgas šio gyvenimo kelionėje, žadina ilgėtis amžinojo gyvenimo ir jau dabar vienija su dangaus Bažnyčia, su švenčiausiąja Mergele Marija ir visais šventaisiais.

 EUCHARISTIJA yra aukščiausias Dievo buvimo istorijoje lygmuo, traktuojama kaip bendras Jėzaus ir Bažnyčios veiksmas Šventojoje Dvasioje. Sudabartintas velykinis Kristaus slėpinys - Išganytojo dovana mums. Eucharistija tvirtina, brandina Dievo tautą, kreipia ją į eschatologinį susitikimą su Prisikėlusiuoju amžių pabaigoje.

JĖZAUS IR BAŽNYČIOS VEIKSMAS. Kiekvieną kartą, kai Bažnyčia renkasi švęsti Eucharistiją, ten buvoja ir pats Kristus, kuris aukoja save Tėvui. Kunigas atstovauja Kristui. Kunigystė ir Eucharistija yra glaudžiai susijusios: be Kunigystės sakramento nėra Eucharistijos ir be Eucharistijos nėra Kunigystės. Nėra Eucharistijos, kuri nebūtų ekleziologinė: visa Bažnyčia švenčia šį sakramentą. Mišios yra viešas, bendruomeninis, o ne asmeninis dalykas.

 

EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAS:

 

VELYKŲ SLĖPINIO ATMINIMAS - SUDABARTINAMAS. Jėzaus atsisveikinimo vakarienė sudabartina Jėzaus buvimą, jo mirtį ir prisikėlimą. Tai yra mirties išvakarės - atsisveikinimo Velykos. Ne du atskiri mirties ir prikėlimo momentai, bet vienas ir tas pats: Paskutinė vakarienė + Golgota = viena.

NUOLATINIS SAVĘS AUKOJIMAS TĖVUI. Reikėtų vengti Kristaus auką traktuoti kaip vis iš naujo pasikartojančią. Jėzaus buvimas po Prisikėlimo yra nuolatinis mūsų užtarimas pas Tėvą (plg. Žyd 7, 25). Taigi Bažnyčia ne kartoja vienintelę auką, bet sudabartina Golgotos auką - „čia ir dabar". Tai dėkojimo šventė: padėkos žodžiai tariami už išgelbėjimą iš nuodėmės, blogio, demono valdžios, beprasmio buvimo, mirties.

BENDRYSTĖS PUOTA. Eucharistija yra puota - Aukos puota. Ji įpareigoja broliškai bendrystei, aukoti save Dievui kaip auką Kristuje.

TIKRAS KRISTAUS BUVIMAS. Eucharistija - tai realus Jėzaus Kristaus buvimas - kūnu ir siela. Vere realiter, substantiali-ter - Eucharistijoje asmeniškai buvoja visas Kristus.

TIKĖJIMO PASLAPTIS, BRANDINANTI BAŽNYČIĄ. Visi sakramentai yra tikėjimo paslaptys, ypač Eucharistija. Tai, kas slapčiausia, - Kristaus buvimas duonos ir vyno pavidalais. Tik tikint galima priimti šią paslaptį. Bažnyčia neįsteigė Eucharistijos, bet gavo paliepimą daryti tai Jo atminimui.

EUCHARISTIJA IR MISIJA. Bažnyčia skelbia Kristaus mirtį ir prisikėlimą, kol Jis ateis amžių pabaigoje.

 KBK, (1406 – 1419)

A.Ramonas, „Sakramentų teologija“, KPL, 2007, psl. 126 – 127.

sideBar